Väderstad Opus – darbams paspartinti

Medininkų ŽŪB valdo 1 200 ha, iš kurių pasėliai sudaro per 800 ha. „Likusiame plote laikome užimtuosius pūdymus, daugiausiai sėjame augalus žaliajai trąšai, paprastai garstyčias. Užimtuosius pūdymus taikome jau dešimt metų, anksčiau laikydavome juoduosius pūdymus. Bet kuriuo atveju nauda yra, pirmiausiai, žemei – ji pailsi, – ne iš komercinės pusės į verslą žiūri nuo 1992 m. bendrovei vadovaujantis Povilas Parnarauskas. – Pūdymai yra neatskiriama sėjomainos dalis tiek metų, kiek mes gyvuojame.“

Jo teigimu, nors užimtieji pūdymai kurį laiką tiesioginės finansinės naudos neatneša, tačiau jų naudą galima įvertinti kitais matais: žemė praturtinama organika, pūdymuose pasėti augalai turi fitocidinių savybių, todėl vėliau pasėlius mažiau puola ligos, jie atstato žemės struktūrą, lengviau kovoti ir su piktžolėmis. Paprastai garstyčios mulčiuojamos su skutikliu iki žydėjimo. „Šiemet jos kaip niekad suvešėjo, nes drėgmės buvo daug, todėl jas teko užarti“, – pasakoja P. Parnarauskas. Bandyta garstyčias palikti per žiemą neapdorotas: jos tiesiog nušalo, pavasarį žemė buvo labai puri.

Kai sėjomainoje yra pūdymų, rudenį paprasčiau organizuoti darbus, nes be didelės skubos galima paruošti dirvas žieminių rapsų sėjai ir spėti darbus padaryti optimaliais terminais. Į pūdymus sėtų rapsų pasėlį gražu pažiūrėti.

Povilas pastebi, kad pūdymai Lietuvoje nėra labai populiarūs, dauguma žemdirbių yra maksimalistai. Anot jo, tai, kad žemė atsilygina dosniau per ateinančius metus, deja, nevertinama. Jis pabrėžia, kad Väderstad Opus – darbams paspartinti auginti žirnius irgi labai verta, be jų sėjomainoje taip pat būtų sunku išsiversti. Šie ankštiniai labai geras priešsėlis žieminiams kviečiams. Nuėmus žirnius, labai lengva dirvą sėjai paruošti, o po jų auginami kviečiai kartais subrandina net 10 t/ha derlių. P. Parnarauskas pasidžiaugė, kad kelis metus žirnius pavyksta nukulti prieš pat prasidedant lietingam laikotarpiui. Jų  derliai taip pat būna neblogi – apie 4 t/ha. Medininkų bendrovėje be žirnių (50 ha), dar auginama 600 ha žieminių kviečių ir apie 200 ha rapsų, iš kurių žieminiai rapsai sudaro 120 ha.

„Darbų tikrai sumažėjo. Sutaupėme laiko ir degalų. Be to, ir žemės dirbimo kokybė pagerėjo“, – svarbiausius privalumus, pradėjus laukus skusti noraginiu skutikliu, nurodo Vitoldas.

Bendrovės vadovai padargo minimaliam žemės dirbimui dairėsi jau seniai. Ūkio laukuose išbandyti Väderstad Cultus ir Väderstad TopDown modeliai. „345 AG traktorių ir Väderstad Opus 500 skutiklį įsigijome per mėnesį. Kodėl pasirinkome tokį agregatą? Prie galingo traktoriaus reikėjo platesnio padargo. Be to, jis gali atlikti daugiau funkcijų negu kiti. Su giluminiais kalteliais DeepLoosening, kuriuos irgi įsigijome, darbini sgylis gali siekti iki 40 cm, – dėsto Vitoldas. – Dirbome ir su sparneliais, ir be jų. Kai augalų liekanų daugiau dedame sparnelius, skutame sekliau apie 15 cm gyliu, tokio gylio šaknims pakirsti pakanka, o kai dirbame giliau – juos nuimame“.

Parnarauskai skaičiuoja, kad išlošė, pasirinkdami Marathon kietmetalio kaltelius. Pasak Vitoldo, jie atlaikys dar ir pavasarinį darbymetį. Standartinius kaltelius šiemet būtų tekę pakeisti tris kartus. Sūnui antrindamas tėvas priduria, kad lengvesnėse žemėse važiuojant dideliu greičiu kalteliai nudyla labai greitai. Su Väderstad Opus 500 bendrovėje buvo dirbama 12 km/val. greičiu. Pirmą kartą dirvos skustos 25 cm gyliu, antrą kartą sekliau. Kai kurie laukai pabiroms sudaiginti pirmą kartą buvo skutami lėkštiniais skutikliais.

2017 m. žieminiai rapsai Medininkų bendrovėje į pūdymus pasėti rugpjūčio 11 d., prieš sėją laukas du kartus įdirbtas Väderstad Opus 500 (2017.09.06 nuotrauka)

Sužinokite daugiau